Kariaujanti Ukraina vis dar siekia pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių

Kaip rašoma svetainėje evwind.es, nuo Rusijos ir Ukrainos karo Ukraina sunkiai susidoroja su didele energetine krize dėl energetikos infrastruktūros sunaikinimo. Ukrainos valstybinės anglies gamyklos, kurias reikėjo atnaujinti, buvo toliau apgadintos nepataisomai. Siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos, Ukraina užsibrėžė tikslą iki 2035 metų uždaryti visas valstybines anglies jėgaines.

Pagrindinis sprendimas – greitas perėjimas prie atsinaujinančios energijos, didesnės investicijos į saulės, vėjo ir šilumos siurblių technologijas bei ekonomiški ir ateities sprendimai vartotojams. Šiuo atžvilgiu Ukraina padarė didelę pažangą – praėjusiais metais buvo pridėta daugiau sausumos vėjo jėgainių nei JK. Mažų saulės baterijų įrengimas ir tinklo masto projektų įgyvendinimas gali padėti išspręsti tiesioginį energijos tiekimo trūkumą ir padėti pagrindus būsimai decentralizuotai atsinaujinančios energijos energijos sistemai.

Ukrainoje yra daug sėkmingų istorijų, parodančių atsinaujinančios energijos sistemų naudą. Pavyzdžiui, kai Horenka kaimo ligoninėje buvo pažeista šildymo sistema, nevyriausybinės organizacijos įrengė saulės baterijas ir šilumos siurblius, kurie tiekė 60 procentų elektros energijos ir 80 procentų sumažino šildymo išlaidas. Panašiai Zhytomyr regiono klinika įrengė saulės baterijas, kad maitintų ventiliatorius intensyviosios terapijos skyriuje, užtikrinant nepertraukiamą energijos tiekimą intensyviosios terapijos metu.

Kartu su perėjimu prie atsinaujinančios energijos Ukraina turi teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Daug energijos vartojančios ekonomikos sunaudoja ribotus išteklius, ypač karo metu. Atliekant rekonstrukciją pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui visuose sektoriuose. Norint pereiti nuo anglies, reikia gerai parengto nacionalinio energetikos ir klimato plano, kuris apimtų teisingą požiūrį į perėjimą. Būtina konsultuotis su vietos valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir ekspertais, kad būtų parengtas išsamus dekarbonizacijos planas, atitinkantis ES tvarumo principus ir klimato tikslus.

Ukrainos energetikos perėjimas ne tik prisideda prie ekonomikos atsigavimo ir energetinio saugumo, bet ir pritraukia investuotojus, besidominčius žaliosios energijos galimybėmis. Bendradarbiaudama su kitomis Europos šalimis, kurios palaipsniui atsisako anglies, Ukraina tikisi tapti žaliosios energijos šaltiniu, tiekiančiu švarią energiją ir tvarias technologijas ES ir kitoms šalims.